I skyrius. Bendrosios nuostatos

1.Priėmimo į valstybinę ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklą, profesinio mokymo įstaigą bendrųjų kriterijų sąrašas (toliau – sąrašas) nustato bendruosius asmenų priėmimo kriterijus į valstybines ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas bei  profesinio mokymo įstaigas. Vadovaujantis sąrašu savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) nustato priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarką.

2. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas), nustatydami bendrojo ugdymo mokyklų mokinių ir klasių skaičių, priskirdami bendrojo ugdymo mokykloms aptarnavimo teritorijas (teritorija sąraše suprantama kaip: šalies, savivaldybės (kelių savivaldybių), seniūnijos (kelių seniūnijų), vadovaujasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklės), ir sąrašu.

3. Kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. valstybinių ir savivaldybių mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) bendrojo ugdymo mokykloms (atskirai – jų skyriams, filialams, jei jie įregistruoti kitose gyvenamosiose vietovėse) nustato priėmimo laiką, kiekvienos klasės klasių skaičių ir mokinių skaičių jose, priešmokyklinio ugdymo grupių ir vaikų skaičiaus vidurkį grupėse kitiems mokslo metams. Jei sudaro jungtines klases, tai nustato, iš kokių klasių sudaroma jungtinė klasė, ir nurodo kiekvienos klasės mokinių skaičių. Iki rugsėjo 1 d. klasių (grupių) ir mokinių skaičių patikslina:

3.1.  jei iš tai mokyklai priskirtos aptarnavimo teritorijos prašymų mokytis bendrojo ugdymo mokykloje skaičius yra didesnis, nei buvo nustatytas iki kovo 31 d., mokinių, klasių ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupių skaičius, neperkeliant mokinių mokytis į antrą pamainą ir nepažeidžiant higienos normų, didinamas;

3.2.  jei bendrojo ugdymo mokykla nesurenka nustatyto mokinių skaičiaus ir nesudaro patvirtinto klasių ir (ar) priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus, mokinių, klasių ir (ar) grupių skaičius mažinamas.

4. Profesinio mokymo įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) kiekvienais kalendoriniais metais iki kovo 31 d. nustato ir iki rugsėjo 1 d. patikslina į pirmą kursą priimamų grupių ir mokinių skaičių pagal vykdomas formaliojo profesinio mokymo programas; formaliojo profesinio mokymo programas kartu su pagrindinio ugdymo programos antrąja dalimi, formaliojo profesinio mokymo programas kartu su vidurinio ugdymo programa; taip pat – klasių ir mokinių skaičių pagal vykdomas bendrojo ugdymo programas, vadovaudamiesi Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėmis.

5.Mokykloms specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ir suaugusiųjų mokykloms, suaugusiųjų ir jaunimo mokykloms (jų skyriams, filialams) klasių (grupių) skaičius pagal poreikį tikslinamas keletą kartų per mokslo metus, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) nustatyta tvarka.

6. Bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas) tvirtinamame priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nurodo: bendrojo ugdymo mokyklų paskirtį, programos, į kurias vykdomas asmenų priėmimas, priėmimo kriterijus, dokumentus, kuriuos turi pateikti į mokyklą priimami asmenys, prašymų ir kitų dokumentų priėmimo vietą, pradžią, pabaigą, prašymų registravimo, asmenų priėmimo per mokslo metus tvarką.

7.  Priėmimą į bendrojo ugdymo programas vykdo mokyklos vadovas ir priėmimo komisija. Bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, dalyvių susirinkimui (savininkui) mokinių priėmimą į mokyklą rekomenduojama organizuoti centralizuotai vieno langelio principu. Aktualiems, priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nenumatytiems atvejams nagrinėti  sudaroma Priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nenumatytų atvejų komisija iš mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) ir mokyklų atstovų. Komisijos sudėtį ir jos darbo reglamentą tvirtina mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas).

II skyrius. Priėmimo į mokyklas ir jų vykdomas bendrojo ugdymo programas kriterijai

8. Asmenys į mokyklas mokytis pagal bendrojo ugdymo programas priimami vadovaujantis Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas); mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą – vadovaujantis Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2013 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. V-1106 „Dėl Priešmokyklinio ugdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

9.Priėmimo į bendrojo ugdymo bendrąsias mokyklas ir bendrojo ugdymo programas įgyvendinančias profesinio mokymo įstaigas kriterijai:

9.1. į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą (išskyrus sąrašo 9.4 ir 9.8 papunkčiuose nurodytas mokyklas) ar profesinio mokymo įstaigą mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, pradinio ugdymo programą, pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis pirmumo teise priimami toje mokykloje mokytis pageidaujantys asmenys, gyvenantys mokyklai priskirtoje aptarnavimo teritorijoje. Į likusias laisvas vietas klasėse (grupėse) gali būti priimti asmenys, negyvenantys mokyklos aptarnavimo teritorijoje: pirmumo teise priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys, ir arčiausiai mokyklos gyvenantys asmenys;

9.2.  į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą mokytis pagal vidurinio ugdymo programą asmenys renkasi patys. Į mokyklą pirmumo teise priimami asmenys, pageidaujantys tęsti mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą, baigę joje pagrindinio ugdymo programą. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų mokymosi vietų, pirmiausia priimami asmenys, gyvenantys savivaldybės, kurioje yra mokykla, teritorijoje, atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį, mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą ir mokymosi pasiekimus (pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo įvertinimus, metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus);

9.3. į kelių savivaldybių sutarčių pagrindu įsteigtas bendrojo ugdymo mokyklas priimami mokiniai pagal steigimo sutartyse numatytus kriterijus, kurie neprieštarauja šiam sąrašui;

9.4. į  gimnaziją, įgyvendinančią atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus  (Valdorfo pedagogikos ugdymo, M. Montessori pedagogikos ugdymo, Š. Suzuki talentų ugdymo, Katalikiško ugdymo; Ekologijos ir aplinkos technologijų ugdymo; Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla; Klasikinio ugdymo; Novatoriško verslumo ugdymo; Sausumos kadetų ugdymo; Sporto ir sveikatingumo ugdymo), mokiniai priimami iš visos savivaldybės teritorijos laisvu savo pačių ir (ar) tėvų (globėjų, rūpintojų) apsisprendimu. Priimami į šias  gimnazijas  mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) supažindinami su pagrindiniais taikomais ugdymo principais, galimais ugdymo pasiekimų ir programų nesutapimais, kitomis tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokiniams svarbiomis ugdymo turinio ir proceso ypatybėmis. Jei norinčiųjų yra daugiau nei laisvų vietų, priimami asmenys atsižvelgiant į motyvacijos mokytis mokykloje įvertinimo rezultatus pagal pateiktą motyvacinį prašymą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) nustatyta tvarka;

9.5. į bendrosios bendrojo ugdymo mokyklos Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai konkurso tvarka, įgiję pagrindinį išsilavinimą Lietuvos Respublikos arba užsienio šalių mokyklose. Be stojamųjų egzaminų į Tarptautinio bakalaureato klases priimami mokiniai, baigę Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo programą (ang. IB Middle Years programme) ir turintys Tarptautinio bakalaureato pagrindinio ugdymo sertifikatą (ang. IB Middle Years Certificate);

9.6.   asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į arčiausiai savo gyvenamosios vietos esančias valstybines ir savivaldybių bendrąsias bendrojo ugdymo mokyklas ar profesinio mokymo įstaigas, vykdančias bendrojo ugdymo programas ir jas pritaikančias šiems mokiniams. Asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į bendrojo ugdymo mokyklas, skirtas mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų specialiojo ugdymo skyrius, specialiąsias klases (grupes) pagal sąrašo 10.2 papunktyje nustatytus kriterijus;

9.7. asmenys, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, priimami į valstybinių ir savivaldybių mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, jaunimo, sanatorijos, ligoninės, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos skyrius, klases pagal sąrašo 10.3.1, 10.3.3, 10.3.4, 10.3.5, 10.3.6, 10.3.9 papunkčiuose nustatytus kriterijus; tardymo izoliatoriaus ir (ar) pataisos įstaigos suaugusiųjų skyrius, klases – sąrašo 10.3.10 papunktyje nustatytus kriterijus;

9.8. į bendrąją bendrojo ugdymo mokyklą, kuriai aptarnavimo teritorija nustatyta visa savivaldybės teritorija, mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį priimami asmenys atsižvelgiant į jų pageidavimą tęsti dalykų, dalykų modulių, kurių buvo pradėję mokytis pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programos antrąją dalį ir mokymosi pasiekimus (metinius įvertinimus, atliktus projektinius darbus, mokinio sukauptą darbų aplanką ar kitus mokymosi pasiekimų vertinimus).

10.Priėmimo į mokyklas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams kriterijai:

10.1.  priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams, dėl išskirtinių gabumų turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:

10.1.1. į konservatoriją, menų mokyklą, muzikos gimnaziją, menų gimnaziją, dailės gimnaziją ar kitą mokyklą, vykdančią specializuoto ugdymo krypties programas, priimami gabūs muzikai, dailei, menui ar kitai mokyklos vykdomai specializuoto ugdymo krypties programai vaikai, išlaikę stojamuosius egzaminus;

10.1.2. į sporto gimnaziją priimami sporto medicinos centro išvadą, leidžiančią mokytis sporto mokykloje ar sporto gimnazijoje, gavę vaikai, pasiekę pagal sportininko užimtą vietą arba pasiektą rezultatą varžybose meistriškumo pakopų rodiklius, nustatytus Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų, patvirtintų Kūno kultūros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2014 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-219 „Dėl Sportinio ugdymo organizavimo rekomendacijų tvirtinimo“, 1 priede arba viršiję Lietuvos mokinių EUROFITO fizinio pajėgumo testavimo, atlikto pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1987 m. gegužės 19 d. patvirtintą rekomendaciją Nr. R(87)9 „Dėl Ministrų Komiteto rekomendacijos šalims narėms dėl EUROFITO fizinio pajėgumo testų“, vieno testo 10 balų rodiklį, likusių testų rodiklių – 7 balų vidurkį;

10.2. priėmimo į mokyklas, skirtas mokiniams dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:

10.2.1.  į specialiąją mokyklą, ar profesinio mokymo įstaigos specialiojo ugdymo skyrių, specialiojo ugdymo centrą, specialiąją mokyklą-daugiafunkcį centrą (toliau – specialioji mokykla) priimami asmenys, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių:

10.2.1.1. specialiąją mokyklą, skirtą judesio ir padėties sutrikimų turintiems mokiniams – asmenys, kuriems nustatyta:

10.2.1.1.1.  vidutiniai (savarankiškumo įvertinimo indeksas 21–40 balų) ar sunkūs judesio ir padėties (savarankiškumo įvertinimo indeksas iki 20 balų) ir (ar) lėtiniai neurologiniai sutrikimai;

10.2.1.1.2.  kompleksinė negalia, kurios derinyje yra vidutiniai ar sunkūs judesio ir padėties ir (ar) lėtiniai neurologiniai sutrikimai;

10.2.1.2. specialiąją mokyklą, skirtą kalbėjimo ir kalbos sutrikimų turintiems mokiniams – asmenys, kuriems nustatytas nežymus, vidutinis ar žymus kalbos neišsivystymas (motorinė alalija, sensorinė alalija, sensomotorinė alalija, dizartrija, anartrija, rinolalija), kalbos netekimas (totalinė, sensorinė, akustinė mneminė, semantinė, dinaminė afazija), žymūs rašymo ir skaitymo sutrikimai;

10.2.1.3. specialiąją mokyklą ar profesinio mokymo įstaigos specialiojo ugdymo skyrių, skirtą intelekto sutrikimą turintiems mokiniams – asmenys, kuriems nustatyta:

10.2.1.3.1. nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ar nepatikslintas intelekto sutrikimas;

10.2.1.3.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ar nepatikslintas intelekto sutrikimas;

10.2.1.3.3. nežymus ar vidutinis intelekto sutrikimas ir elgesio ar (ir) emocijų sutrikimai (prieštaraujančio neklusnumo sutrikimas, elgesio sutrikimas (asocialus elgesys) ar (ir) emocijų sutrikimai (nerimo spektro sutrikimas, nuotaikos spektro sutrikimas);

10.2.1.4. specialiąją mokyklą, skirtą regos sutrikimą turintiems mokiniams – asmenys, kuriems nustatyta:

10.2.1.4.1. vidutinė silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,3–0,1 (30–10 procentų), žymi silpnaregystė (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,1–0,05 (10–5 procentai), aklumas su regėjimo likučiu (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,04–0,01 (4–1 procentas), praktiškas ar visiškas aklumas (regėjimo aštrumas geriau matančia akimi su korekcija 0,01–1 šviesos, tamsos skyrimas), kurčneregystė;

10.2.1.4.2. kompleksinė negalia, kurios derinyje yra vidutinė silpnaregystė, žymi silpnaregystė, aklumas su regėjimo likučiu, praktiškas, visiškas aklumas ar kurčneregystė;

10.2.1.5. specialiąją mokyklą, skirtą klausos sutrikimą turintiems mokiniams – asmenys, kuriems nustatyta:

10.2.1.5.1. vidutinis klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 41– 55 decibelai), žymus klausos sutrikimas (klausos susilpnėjimo vidurkių diapazonas yra 56–70 decibelų), labai žymus klausos sutrikimas (71–90 decibelų), gilus klausos sutrikimas (kurtumas) (>90 decibelų) ar kochlearinių implantų naudotojai;

10.2.1.5.2.  kompleksinė negalia, kurios derinyje yra vidutinis klausos sutrikimas, žymus klausos sutrikimas, labai žymus klausos sutrikimas ar gilus klausos sutrikimas (kurtumas);

10.2.1.6.  specialiąją mokyklą, ar profesinio mokymo įstaigos skyrių, skirtą elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turintiems mokiniams, priimami asmenys, kuriems nustatyti: elgesio sutrikimai (kodas F 91 pagal TLK-10-AM Sisteminį ligų sąrašą (Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos, dešimtasis pataisytas ir papildytas leidimas, Australijos modifikacija) (toliau – TLK-10-AM)–); mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (kodas F 92 pagal TLK-10-AM–); asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (jei šių sutrikimų simptomatikoje vyrauja elgesio sutrikimai arba jie išsivysto, patyrus galvos smegenų traumas) ir lėtinių ligų (kodas F 07 pagal TLK-10-AM); kiti organiniai asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl galvos smegenų ligos, pažeidimo ir disfunkcijos (kodas F 07.8 pagal TLK-10-AM); į specialiąją mokyklą, ar profesinio mokymo įstaigos skyrių, skirtą elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turintiems mokiniams, priimami asmenys ne ilgiau kaip 2 mokslo metams, išskyrus atvejus, kai terminas baigiasi  sausio–birželio mėnesį, – tokiu atveju mokinys gali baigti mokslo metus mokykloje;

10.2.1.7. specialiąją mokyklą, skirtą įvairiapusių raidos sutrikimų turintiems mokiniams – asmenys, kuriems nustatyta: vaikystės autizmas, atipiškas (netipiškas) autizmas, Rett’o sindromas ar kiti įvairiapusiai raidos sutrikimai;

10.2.1.8. specialiąją mokyklą, skirtą sveikatos problemų turintiems mokiniams – asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems nustatyta:

10.2.1.8.1. jungiamojo audinio ir skeleto-raumenų ligos, įgimtos stuburo ir krūtinės ląstos, kaulų bei raumenų formavimosi ydos, skeleto deformacijos, chromosomų anomalijos, lėtiniai neurologiniai sutrikimai;

10.2.1.8.2. įgimtos bei įgytos širdies ydos su širdies nepakankamumo požymiais (tarp jų reumatiniai širdies pažeidimai), artritai (tarp jų reumatiniai artritai), širdies ritmo-laidumo sutrikimai, juvenilinė arterinė hipertenzija, kardiomiopatijos, po širdies operacijų;

10.2.1.9. jei norinčiųjų mokytis specialiojoje mokykloje yra daugiau nei laisvų vietų, pirmumo teise priimami asmenys, kuriems nustatyti labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai;

10.2.2. į specialiąsias mokyklas priimami asmenys, pateikę Bendrojo ugdymo mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) patvirtintame priėmimo į valstybinių ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos apraše nurodytus dokumentus ir šiuos dokumentus:

10.2.2.1. pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių;

10.2.2.2. jei asmuo turi regėjimo sutrikimų, gydytojo oftalmologo asmens regėjimo būklės įvertinimą, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus;

10.2.2.3.  jei  asmuo  turi  klausos  sutrikimų, gydytojo surdologo asmens klausos įvertinimą su klausos tonine audiograma, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus;

10.2.2.4.  jei asmuo turi fizinių ir judėjimo sutrikimų, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo ir (ar) gydytojo ortopedo ir (ar) gydytojo neurologo asmens fizinės ir judėjimo būklės įvertinimą, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus;

10.2.2.5.  jei asmuo turi elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų, pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) pažymą dėl nustatytų didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, gydytojo vaikų psichiatro įvertinimą ir rekomendaciją, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus;

10.2.2.6. jei asmuo serga lėtine liga, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultavimo komisijos rekomendaciją, tėvams (globėjams, rūpintojams) sutikus;

10.2.3. tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, sąrašo 10.2.1 papunktyje nenumatytais atvejais sprendimą dėl asmens, kuriam dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų nustatyti dideli ar labai dideli specialieji ugdymosi poreikiai, ugdymo mokykloje ar profesinio mokymo įstaigos specialiojo ugdymo skyriuje, priima bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos vadovas, išanalizavęs pedagoginės psichologinės tarnybos (ar švietimo pagalbos tarnybos) rekomendaciją ir suderinęs su valstybinės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija, dalyvių susirinkimu (savininku), savivaldybės mokyklos – savivaldybės vykdomąja institucija ar jo įgaliotu asmeniu;

10.3. priėmimo į mokyklas (klases, skyrius), skirtas mokiniams, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, kriterijai:

10.3.1. į jaunimo mokyklą, bendrosios mokyklos jaunimo skyrių priimami 12–16 metų asmenys, stokojantys mokymosi motyvacijos, socialinių įgūdžių, turintys mokymosi sunkumų, linkę į praktinę veiklą ir (ar) niekur nesimokantys;

10.3.2. į jaunimo namus priimami 12–17 metų asmenys, baigę gydymo ir reabilitacijos kursą nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, alkoholiui, arba asmenys, linkę į įvairias priklausomybes nuo psichotropinių medžiagų, alkoholio, lošimų, kitų azartinių žaidimų ir kita, ir turintys elgesio ir emocijų sutrikimų, kuriems reikia pagerinti dvasinę savijautą, grąžinti mokymosi motyvaciją, gydytojui neurologui ar vaikų ir paauglių psichiatrui rekomendavus;

10.3.3. į suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos 16–17 metų dirbančio jaunimo klases priimami nepilnamečiai, pageidaujantys tęsti nutrauktą mokslą ir dirbti;

10.3.4. į produktyvaus mokymo mokyklą priimami 15–17 metų asmenys, patiriantys mokymosi sunkumų dėl nepalankios socialinės, ekonominės ir kultūrinės aplinkos arba grįžę į švietimo sistemą po iškritimo, norintys socializuotis, pritapti švietimo sistemoje per pasirinktą ir asmeniškai patrauklią praktinę veiklą;.

10.3.5. į sanatorijos mokyklą, bendrosios mokyklos sanatorijos skyrių, klases priimami vaikai, atvykę gydytis į medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo  sveikatos  priežiūros įstaigą;

10.3.6.  į ligoninės mokyklą, bendrosios mokyklos ligoninės skyrių, klases priimami vaikai, atvykę gydytis į stacionarinę asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią medicinos pagalbą, gavę gydančio gydytojo leidimą (suderintą su skyriaus, kuriame gydomas vaikas, vadovu) ir rekomendaciją dėl mokymo proceso organizavimo būdo;

10.3.7. į nuotolinio mokymo mokyklą, nuotolinio mokymo gimnaziją priimami asmenys, pageidaujantys nuotoliniu būdu tęsti mokymąsi pagal bendrojo ugdymo programas, turintys sveikatos, įgimtų, įgytų sutrikimų, elgesio sutrikimų, kai elgesio sutrikimai trunka ilgiau nei 6 mėnesius ir yra kitos psichinės būklės simptomų, ar dėl nepalankių aplinkos veiksnių negalintys lankyti bendrojo ugdymo mokyklos, besigydantys namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, laikinai į užsienį išvykę; suaugę asmenys nuotoliniu būdu mokytis pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas; nuolat užsienyje gyvenantys asmenys – mokytis lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos ir geografijos;

10.3.8. į vaikų socializacijos centrą priimami asmenys, kuriems yra paskirta vidutinės priežiūros priemonė pagal Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytus pagrindus. Į vaikų socializacijos centrą taip pat gali būti siunčiami vaikai Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytais atvejais, kai jiems skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą;

10.3.9. į nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokyklą, bendrosios mokyklos nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos skyrių priimami nepilnamečiai, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė;

10.3.10.  į tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos suaugusiųjų mokyklą, bendrosios mokyklos tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos suaugusiųjų skyrių priimami asmenys, kuriems laikinai atimta ar apribota laisvė, gavę tardymo izoliatoriaus ar (ir) pataisos įstaigos vadovo leidimą;

10.3.11. į lietuvių namus pirmumo teise priimami 7(6)–18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonys, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikai, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių vaikai sąrašo 11 punkte nustatyta tvarka. Į likusias laisvas vietas priimami Vilniaus miesto gyventojų vaikai.

11. Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, grįžę ar atvykę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nemokantys valstybinės kalbos, į bendrojo ugdymo mokyklas priimami vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. ISAK-1800 „Dėl Užsieniečių ir Lietuvos Respublikos piliečių, atvykusių ar grįžusių gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, vaikų ir suaugusiųjų ugdymo išlyginamosiose klasėse ir išlyginamosiose mobiliosiose grupėse tvarkos aprašo patvirtinimo“.

III skyrius. Priėmimo į mokyklas ir jų vykdomas profesinio mokymo programas kriterijai

12. Mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų.

13.Asmenys mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programa, priimami vadovaujantis profesinio mokymo programoje nustatytais reikalavimais ir Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašu.

14. Asmenys iki 16 metų priimami mokytis į formaliojo profesinio mokymo programas, įgyvendinamas kartu su pagrindinio ugdymo programos dalimi.

15.Asmenys mokytis į formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programas priimami vadovaujantis jose nustatytais išsilavinimo reikalavimais.

16.Į formaliojo profesinio mokymo programas, kurioms nustatytas reikalavimas papildomai vertinti stojančiojo mokytis asmens tinkamumą, priimami asmenys, patenkinamai įvertinus jų atlikto testo, skirto nustatyti Stojančiojo specifiniams gebėjimams, specifinėms žinioms, bendrosioms ar profesijai reikalingoms kitoms kompetencijoms (toliau – Testas), rezultatus.

17.ĮNacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą mokytis pagal IV Lietuvos kvalifikacijų lygio baleto artisto ir šiuolaikinio šokio atlikėjo modulines profesinio mokymo programas priimami mokiniai, baigę pagrindinio ugdymo programos kartu su meniniu ugdymu antrąją dalį,  įgiję pagrindinį išsilavinimą ir atlikę Testą.

18.ĮNacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą mokytis pagal V Lietuvos kvalifikacijų lygio baleto artisto ir šiuolaikinio šokio atlikėjo modulines profesinio mokymo programas priimami asmenys, baigę IV Lietuvos kvalifikacijų lygio atitinkamai baleto artisto arba šiuolaikinio šokio atlikėjo modulinę profesinio mokymo programą ir atlikę Testą.

19.Kai stojančiųjų į formaliojo profesinio mokymo programą yra daugiau negu valstybės finansuojamų ar nefinansuojamų vietų, pirmumo teise priimami:

19.1. įgyti pirmosios kvalifikacijos teisę į valstybės finansavimą turintys asmenys;

19.2. asmenys, kurie profesinio mokymo įstaigoje tais pačiais metais baigė pagrindinio ugdymo programą su ikiprofesinio mokymo dalyku;

19.3. asmenys, kurie dėl sveikatos būklės negali dirbti darbo pagal anksčiau įgytą kvalifikaciją;

19.4. asmenys, turintys aukštesnius  mokymosi pasiekimų rezultatus.

20. Asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų, priėmimo kriterijai:

20.1. asmenys sąrašo 10.2.1.4, 10.2.1.5, 10.2.1.7 papunkčiuose nustatytais atvejais, jei jiems nėra nustatytas intelekto sutrikimas, mokytis priimami įtraukties būdu vadovaujantis sąrašo 16 ir 17 punktais;

20.2. mokytis kartu su kitais pagal II Lietuvos kvalifikacijų lygio programas įtraukties būdu priimami ne jaunesni kaip 16 metų išsilavinimo neįgiję  asmenys, baigę (ar mokęsi pagal) pagrindinio ugdymo individualizuotą, socialinių įgūdžių programą, adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, specialiąją pagrindinio ugdymo programą ir turintys specialiųjų ugdymosi poreikių dėl nežymaus intelekto sutrikimo bei pateikę pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos pažymoje įrašytą atitinkamą rekomendaciją;

20.3. mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, skirtas asmenims, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, priimami ne jaunesni kaip 16 metų išsilavinimo neįgiję asmenys, baigę (ar mokęsi pagal) pagrindinio ugdymo individualizuotą, socialinių įgūdžių programą, adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, specialiąją pagrindinio ugdymo programą. Specialiųjų ugdymosi poreikių dėl vidutinio intelekto sutrikimo turintys asmenys priimami pateikę pedagoginės psichologinės tarnybos ar švietimo pagalbos tarnybos pažymoje įrašytą atitinkamą rekomendaciją.

21. Į pirminį ir tęstinį profesinį mokymą priimamus asmenis nustato Lietuvos Respublikos Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 8 ir 23 punktų ir 18 straipsnio 12 punkto nuostatos.

22. Teisės į valstybės finansuojamą profesinį mokymą neturintys asmenys nustatomi vadovaujantis Profesinio mokymo įstatymo 37 straipsnio nuostatomis.